D.U.K.

Klausimai:

Kur reikia kreiptis norint išsinuomoti socialinį būstą ir kas turi teisę į socialinio būsto nuomą? Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti socialinį būstą? Kur turi kreiptis dėl privatizavimo? Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint prideklaruoti asmenį? Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį? Ką reikia daryti mirus pagrindiniam buto nuomininkui? Ar paliekama teisę į socialinio būsto nuomą laikinai išvykusiems gyventi kitur? Kuo vadovaujantis ir į ką atsižvelgiant nustatomas socialinio būsto nuomos dydis?

Atsakymai:

Kur reikia kreiptis norint išsinuomoti socialinį būstą ir kas turi teisę į socialinio būsto nuomą?

Vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu socialinis būstas eilės tvarka nuomojamas asmenims (šeimoms), įrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai. Pagal šį įstatymą teisę į socialinio būsto nuomą ar jo sąlygų pagerinimą turi šeimos, jeigu neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų (14 kvadratinių metrų, kai šeimoje yra asmuo su negalia ir butas yra neprivatizuotas) ir jeigu vieno asmens grynosios metinės pajamos neviršija 13200 Lt, o turtas - 32500 Lt, dviejų ─ trijų asmenų grynosios metinės pajamos neviršija ─ 26400Lt, o turtas - 58500 Lt ir keturių ir daugiau asmenų pajamos ─ 7700Lt vienam asmeniui ir turtas ─ 26000Lt vienam asmeniui. Norint išsinuomoti socialinį būstą Jūs turite kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrių, pateikiant tam reikalingus dokumentus.

Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti socialinį būstą? Kur turi kreiptis dėl privatizavimo?

Vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis galimas:

1. kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

2. kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

3. kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;

4. kai patalpų savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją.

5. kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams ar jų šeimos nariams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;

6. kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;

7. taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio įstatymo įgyvendinimu.

Butų privatizavimo įstatymu taip pat nustatyta, kad gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai gali būti parduodami už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą:

1. kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;

2. per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi ─ jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus.

Savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo ─ pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo sandorio.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas reglamentuoja Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinių ūkinės paskirties pastatų privatizavimą už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Teisės aktų, reglamentuojančių nuomojamo būsto išpirkimą lengvatinėmis sąlygomis, nėra. Dėl socialinio būsto privatizavimo reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint prideklaruoti asmenį?

Kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Švitrigailos g. 7/16, Vilniuje, 13 kab. ir pateikti tokius dokumentus:

1. Prašymą dėl prideklaravimo;
2. Dokumentus patvirtinančius teisę gyventi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame būste;
3. Pažymas apie atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais ir butą administruojančia įmone;
4. Gyvenančių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
5. Socialiniame būste gyvenančių suaugusių asmenų notarinį sutikimą;
6. VĮ „Registrų centras“ pažymą apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą;
7. Santuokos liudijimo kopiją;
8. Vaiko gimimo liudijimo kopiją;
9. Ištuokos liudijimo kopiją;
10. Migracijos tarnybos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kopiją (atskirais atvejais).

Atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį?

Kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Švitrigailos g. 7/16, Vilniuje, 13 kab. ir pateikti tokius dokumentus:

1. Prašymą dėl išdeklaravimo;
2. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.

Ką reikia daryti mirus pagrindiniam buto nuomininkui?

Lietuvos Respublikos CK 6.602 str. 2 d. nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, likę gyventi šeimos nariai privalo pristatyti dokumentus į Vilniaus miesto savyvaldybę dėl pagrindinio buto nuomininko pakeitimo.

Ar paliekama teisė į socialinio būsto nuomą laikinai išvykusiems gyventi kitur?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.609 str. 3 d. (toliau – CK) numato, kad „kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos“. Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiams šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams, tačiau tik su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokesti ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 str. 1 d.). Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiams šeimos nariui teisė į nuomojamas gyvenamąsias patalpas visam išvykimo laikui paliekama tik CK 6.591 str. 2 d. numatytais atvejais (išvykusiems gydytis; mokytis; į ilgalaikę komandiruotę į užsienį; išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų; vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, - visą vaikų ten buvimo laiką; pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete; suimtiems- visą tardymo ir teismo laiką). Pasibaigus šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.591 str. 3 d.), o pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str. 4 d.).

Kuo vadovaujantis ir į ką atsižvelgiant nustatomas socialinio būsto nuomos dydis?

Vadovaujantis 2011 m. rugpjūčio 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 906 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-413 patvirtino naują Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Žinotina informacija apie naująją apskaičiavimo tvarką.