Dažniausi klausimai dėl socialinio būsto nuomos
Socialinio būsto išsipirkti negalima. Galima privatizuoti tik savivaldybės būstą.
Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis:
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 str. 2 dalimi;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika;
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu.
Išsinuomoti socialinį būstą gali Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
- kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje.
Norėdami išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį, turite SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikti laisvos formos prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad nuomininkas negyvena būste (būsto patikrinimo aktai, pažymos, teismo sprendimai ir kt.).
Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ir nesant kitų patalpose deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir informuoti apie nuomininko mirtį. Taip pat turėtų parašyti prašymą dėl patalpų grąžinimo ir, susitarę su įmonės specialistu, perduoti atlaisvintas patalpas bei raktus.
O jeigu mirusiojo šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamame būste ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją – SĮ „Vilniaus miesto būstas“ – jie gali ir toliau gyventi būste. Tačiau tokiu atveju reikia kreiptis į įmonę dėl nuomos sutarties pakeitimo.
Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.
Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiems šeimos nariams, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.
Ilgesniam negu 6 (šešių) mėnesių terminui patalpa gali būti paliekama tik šiais atvejais: išvykusiems gydytis; mokytis; į ilgalaikę komandiruotę į užsienį; išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų; vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, – visą vaikų ten buvimo laiką; pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete; suimtiems – visą tardymo ir teismo laiką. Nurodytais atvejais laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į gyvenamąją patalpą paliekama tik su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.
Jeigu iškilo pavojus jūsų saugumui, gyvybei ar turtui, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.
Jeigu dega jūsų ar kaimynų butas:
- Negelbėkite savo turto;
- Kuo skubiau išeikite iš būsto, prieš tai uždarę langus ir duris, bet jų neužrakinkite;
- Jeigu laiptinėje daug dūmų, likite savo bute ir uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas, tada prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad ugniagesiai jus matytų;
- Nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;
- Jei patalpoje daug dūmų, užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu, eikite pasilenkę arba šliaužkite;
- Pasitikite atvykstančius ugniagesius ir bendradarbiaukite su jais.
Jei būstą užliejo vandeniu:
- Užsukite vandens sklendes;
- Skambinkite avarinei tarnybai;
- Įspėkite kaimynus;
- Pakelkite baldus;
- Pašalinkite vandenį;
- Statykite drėgmės surinktuvus.
- Jei vandentiekio avarija įvyko jūsų bute, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Užregistruoti įvykusią avariją galima ir telefonu 8 800 10880.
Jei likviduojant avariją reikia nuimti vandens skaitiklio plombą, namą prižiūrinčios organizacijos atstovas privalo surašyti aktą, kuriame turi būti užfiksuoti vandens skaitiklio rodmenys plombos nuėmimo metu. Aktas turi būti surašytas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo abi šalys, vienas egzempliorius paliekamas Jums.
Likvidavus avariją, apie tai turite nedelsiant informuoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ klientų aptarnavimo telefonu 19118. Sutartu laiku į namus atvykęs specialistas vėl užplombuos vandens skaitiklį.
Jei sutriko elektros energijos tiekimas
Jei sutriko elektros energijos tiekimas daugiabutyje, kreipkitės į daugiabučio elektros ūkio prižiūrėtoją – asmenį, kuris atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą, arba į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją.
Taip pat apie elektros apskaitos prietaisų gedimą, plombų ar kitus pažeidimus, elektros įtampos svyravimą, nelegalaus elektros vartojimo atvejus ir pan. galite pranešti ESO arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Pastebėję sutrikimų vidiniame elektros tinkle, turite pasirūpinti jų pašalinimu. Dėl to rekomenduojama kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (telefonu +370 5 277 9090 arba el. paštu info@vmb.lt) arba į asmenis, turinčius Valstybinės energetikos inspekcijos išduotus atestatus, suteikiančius teisę vykdyti elektros įrenginių priežiūrą.
Dažniausi klausimai dėl paramos pirmajam būstui įsigyti
Paramą būstui įsigyti gali gauti Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
- kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje.
Turėtumėte kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su santuoką patvirtinančiais dokumentais, kad jūsų santuoka būtų įregistruota Lietuvos registruose.
Dažniausi klausimai dėl būsto nuomos kompensacijos
Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLĖS pagalba. Taip pat kompensacija negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Nuo 2024-07-01 kompensacija apskaičiuojama pagal naujas taisykles: iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc. būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmokės asmuo ar šeima savo lėšomis, ir kuri negalės viršyti 1 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) dydžio šeimai.
Šis pakeitimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Jiems kompensacijos dydis bus apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį. Šiems asmenims kompensacija negalės viršyti 0,5 VRP (88 Eur) dydžio.
Pavyzdžiai:
1 pavyzdys: asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur, t. y., 1 VRP.
2 pavyzdys: dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis – 250 eurų. Pagal deklaruotas pajamas šeima negautų kompensacijos, kadangi būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršytų vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančias pajamas. Tačiau tokiu atveju būtų vertinamos iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos per mėnesį, kurios neviršija vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančių pajamų. Taigi, dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis šiai šeimai bus 175 eurai per mėnesį.
Pareiškėjui nuomojamo buto adresu arba jo nurodytu el. paštu yra išsiunčiamas pranešimas, kuriuo patvirtinamas kompensacijos skyrimas/neskyrimas bei nurodoma skiriama kompensacijos suma bei laikotarpis, už kurį yra skirta kompensacija.
Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama už praėjusį mėnesį ir yra pervedama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos nuomininkui arba rašytiniu nuomininko prašymu tiesiogiai nuomotojui.
Kompensacija skiriama nuo pateikto prašymo dienos bei skaičiuojama už atitinkamą išnuomotų dienų skaičių.
Taip. Būsto nuomos kompensaciją gali gauti Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
- kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje*.
*leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d. 5-6 punktus nepatenka į LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo taikymo sritį, taigi, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nepriklauso.
Turėtumėte užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius BP-6 formoje nurodytas pajamas – pavyzdžiui, pažymas apie gautus vaiko pinigus, vienkartines išmokas ir t. t. Dėl tokių pažymų turėtumėte kreiptis į įstaigas, iš kurių gavote šias išmokas.
Dažniausi klausimai dėl savivaldybės būstų (ne socialinių)
Savivaldybės būsto pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnis.
Įstatymas draudžia parduoti socialinį būstą, išskyrus žemiau nurodytus atvejus:
- Už lengvatinę kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
- kai būstą perka nuomininkai, kuriems Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
- kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
- kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
- kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
- kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
- kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
- atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.
- Už rinkos kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
- kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
- būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), taip pat kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);
- gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį;
- būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos;
- savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
- Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, Jūs turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl būsto privatizavimo bei tam reikalingus dokumentus.
Nuomojamą būstą turi teisę išsipirkti / privatizuoti bet kuris asmuo, kuris yra įrašytas į būsto nuomos sutartį ir yra išgyvenęs būste ne trumpiau nei 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo.
Reikia pateikti Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (įrašytų į nuomos sutartį, kaip bute turinčių teisę gyventi) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis.
Jeigu nuomos sutartyje nėra įrašyti bute turintys teisę gyventi asmenys, reikia pateikti bute deklaruotų asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis.
Asmenys ir šeimos, besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius), deklaruoja pajamas ir turtą kas 3 metus, pratęsdami sutartį. Tačiau, jeigu besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius) norės pretenduoti į 50 proc. nuomos mokesčio sumažinimą, Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001) už praėjusius kalendorinius metus, galės teikti kasmet, nes nuolaida galioja tik 1 metus.
Asmenys, sudarę gyvenamųjų patalpų įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius nuomos sutartis, turi teisę įsigyti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, lengvatinėmis arba rinkos kainomis. Daugiau informacijos galite rasti čia. Asmenys, norintys privatizuoti būstą, turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, pateikiant prašymą dėl nuomojamų patalpų įsigijimo internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt, el. paštu info@vmb.lt arba adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pažymime, kad pasirašius gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutartį, nuompinigių likutis grąžinamas tik jeigu būstas perkamas rinkos kainomis, pateikiant prašymą anksčiau nurodytais adresais, dėl nuompinigių likučio grąžinimo.
Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu. Norėdami privatizuoti Jūsų nuomojamą savivaldybės būstą, Jūs turėtumėte sumokėti pradinę įmoką (250 Eur) ir pateikti prašymą įsigyti būstą. Informaciją kaip ir kur kreiptis, prašymo formą bei reikalingus dokumentus galite rasti čia. Tik gavus Jūsų prašymą (su visais reikalingais dokumentais) bei sumokėjus pradinė įmoką, bus atliktas Jūsų nuomojamo savivaldybės būsto vertinimas.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenumato galimybės taikyti išperkamosios nuomos sąlygas. Vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis:
- Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
- Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito davėjas, kuris tuo tikslu iki pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pateikia savivaldybės administracijai mokėjimo garantiją, savivaldybės administracija savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito davėjui užtikrinti kredito davėjui įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus numatant, kad hipoteka įsigalios, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės administracija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus – sumokėta šio būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir įvykdytos kitos prievolės.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą. Taip pat svarbu atskirti, kad tam tikri būsto remonto darbai savaime nereiškia, kad būstas yra pagerintas. Būsto pagerinimu gali būti pripažįstami tik tokie darbai, dėl kurių pagerėja jo techninės savybės, konkretus būstas tampa iš esmės vertingesnis. Tuo atveju, jeigu visgi buvo atlikti būsto vertę pakeitę/padidinę darbai, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti, gavus nuomotojo sutikimą. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (išskyrus kai nuomininko padaryti darbai be nuomotojo leidimo ir negali būti atskiriami be žalos išsinuomotam daiktui – tokių pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama). Norint, kad nuomininko investicijos būtų įvertintos, reikia pateikti nuomotojo (savivaldybės) sutikimą atlikti investicijas ir bute atliktas investicijas pagrindžiančius dokumentus, t. y. sutartis dėl darbų atlikimo, sąskaitas-faktūras, pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus.
Neįgalumą turintiems asmenims nuolaidos netaikomos, tačiau asmenys (šeimos) gali kreiptis dėl paramos būstui įsigyti. Daugiau informacijos apie privatizavimą galite rasti čia.
Iki prašymo įsigyti nuomojamą būstą pateikimo pareiškėjas turi sumokėti pradinę įmoką – 250 Eur. Sąskaitos numeris: LT90 7300 0100 0055 7932. Tai yra pradinis įnašas už prašomą pirkti savivaldybės turtą ir mokestis už turto vertinimą, jeigu turto vertinimas kainuos mažiau, skirtumas, pagal atskirą prašymą, bus grąžintas.
Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams). Tai gali padaryti tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai). Teikiant prašymą įsigyti būstą, privalėsite pateikti bute nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2021 m. birželio 23 d. priėmus sprendimą Nr. 1-1046, kuriuo buvo patvirtinti nauji rinkos pataisos koeficientai, nuo kitų metų vasaros (t. y. 2022 m. liepos 1 d.) keisis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių būstų nuomos kainos. Žiūrėti čia
Galimi keli variantai:
- Galimybė pretenduoti į nuomos mokesčio sumažinimą, kuris atitiktų socialinio būsto nuomos kainą: pretenduoti gali asmenys (šeimos), kurie deklaravo savo (šeimos) pajamas ir turtą už praėjusius kalendorinius metus (deklaracijos forma FR0001), kurių pajamos ir turtas per vienerius metus neviršija šių dydžių, žr. lentelėje.
2. Galimybė pretenduoti į nuomos mokesčio sumažinimą (lengvatą) net 50 proc.: pretenduoti gali asmenys (šeimos), kurie deklaravo savo (šeimos) pajamas ir turtą už praėjusius kalendorinius metus (deklaracijos forma FR0001), kurių pajamos ir turtas už vienerius metus neviršija nustatytų dydžių, žr. lentelėje.
Norėdami pateikti prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties perrašymo į socialinio būsto nuomos sutartį, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt arba užpildytą prašymą su visais reikalingais dokumentais pateikti el. paštu info@vmb.lt.
Reikalingų dokumentų sąrašas:
- Prašymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo keitimo;
- Metinė gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija (deklaracijos forma FR0001);
- Pasas ar ID kortelė suaugusių šeimos narių ir vaikų gimimo liudijimai;
- Dokumentai įrodantys naudojimosi savivaldybės būstu teisinį pagrindą (sutartis).
Asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 10 d. prie socialinio būsto fondo nėra priskiriami būstai su bendrojo naudojimo patalpomis.
Pateikdami deklaraciją Jūs jau dabar galėsite pasitikrinti savo galimybes pretenduoti į numatomas lengvatas, arba priimti sprendimą įsigyti ar grąžinti būstą nuomotojui. Taigi metinė gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija (deklaracijos forma FR0001) teikiama norint įvertinti galimybes:
- pretenduoti į nuomos mokesčio sumažinimą, kuris atitiktų socialinio būsto nuomos kainą;
- nuomos mokesčio sumažinimą (lengvatą) net 50 proc.;
- įsigyti nuomojamą būstą;
- grąžinti savivaldybės būstą (nebesinuomoti);
- grąžinti savivaldybės būstą, išsinuomojant kitą būstą iš privačių asmenų ir gaunant nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001) už praėjusius kalendorinius metus Jūs galite pateikti praėjus tiems kalendoriniams metams iki gegužės 1 d. Jeigu deklaracijos dar nesate teikę, o norite jau dabar pasitikrinti savo galimybes pretenduoti į nuomos mokesčio lengvatas, raginame tai padaryti kuo skubiau. Deklaraciją reikėtų teikti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), nuvykus adresu Ulonų g. 2, Vilniuje, arba telefonu 1882.
Galite pateikti prašymą ir jis bus svarstomas. Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt arba el. paštu info@vmb.lt
